vienog

vienog
×vienog conj. žr. 1 vienok 1: Vartėsi nuo šono ant šono, taisė patalą, vienog niekaip užmigti negalėjo Vrp1889,131. Kiti kaišio[ja] apynvarpčius iki diegams neapdiegus, vienog apynojis gal būti be apynvarpčių, kol diegai apdygs S.Dauk. Še man tą prigulintį šeštoką, o jau aš pas tave vienog nebūsu BsPIV50(Brt).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • abejutinis — abejùtinis, ė adj. (1) abejotinas, nepastovus, neapsisvarstęs: Noris tuo kartu Vytautas abejutiniu ant to pasirodė, ko paskui vienog didžiai geidė S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aitrus — aitrùs, ì adj. (4) K; SD30 1. Aln, Grk, Lnkl gaižus, kartus, gailus: Šaltekšnio uogos aĩtrios Rm. Kaštanų ir gilių negalima valgyt – labai aĩtrūs Vel. Miežiai buvo su vikais, dabar ragaišis aitrùs Ėr. Nuo to valgymo net liežuvis aitrùs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apleisti — tr. 1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atentė — ãtentė sf. (1) žr. ateitis 1: Vis reikia apei ãtentę pagalvoti Klp. Viltis atentės lyg žolynas vyto A1883,162. Vienog teisinga atentė nuspręs teisybę S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsiryžti — 1. atsisakyti savo sprendimo, nutarimo: Čia noris ligi laima nu mūšos atsiryžo, vienog grekonys nebdrįso to[je] vieto[je] beriogsoti S.Dauk. 2. atsiskaityti, susitvarkyti: Jau tu atsiryžai ir eik sau namo, t. y. atsinarakavojai J. Kol atsiryžo su …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atskiesti — tr. NdŽ 1. LL214,215, Š, Rtr, DŽ padaryti skystesnį, silpnesnės koncentracijos: Jaunų bulbių košę atskiedi su pienu – dideliai skanu Krtn. Ana atskiedė košę vandenimi J. Reikia da atskiest duona [maišant] Sdk. Kanapių pieną, sulo[je] atskiestą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • begalinis — 2 begalìnis, ė adj. (2) J 1. neribotas erdvės, laiko ar skaičiaus atžvilgiu: Visata yra begalinė erdvėje, ir atitinkamai ji yra begalinė laike, neturinti nei pradžios, nei pabaigos sp. Begalinė tiesė rš. Begalinė didybė, begalinė mažybė Z.Žem.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • būti — būti, yrà (ẽsti, ẽsta, ẽsčia, bū̃va, bū̃na, būsta; sing. 1 prs. esù, ėsù, esiù, esmì, esmù, esmiù, esčiù, būvù, būnù, būstu, yrà; sing. 2 prs. esì, ėsì, esmì, estì, esčì, būvì, būnì, būsti, yrà), bùvo I. intr. 1. egzistuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dykti — 1 dỹkti, sta, o intr. 1. dusti, trokšti, ilsti: Biškį paeitu ir tuojau dykstu Slnt. Dyktè uždyko iš juoko Užv. 2. labai norėti, trokšti: Ko tu dyksti eiti ten, t. y. ko geidi J. Ar manot, kad aš taip dykstù ten važiuoti? Grg. Ir tokia vienog… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išeimina — sf. („?“): Bet tūse laikūse noris išeiminą ir galią rados įsigavusios tos giminės, vienog suspaustos rados ne nu vienai kuriai pusei, bet nu visų šalių S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”